U BĖJM APEL QĖ TI PĖRGJIGJENI PAĒES TĖ VĖRTETĖ E TĖ SIGURT

 

Al-lahu i Lartėmadhėruar dėshmon qartė pėr HYUN e LARTMADHĖRASĖ SĖ TIJ, kur, nė Kur-anin e tij famėlartė qartė dėshmon.
,,Thuaj: Ai, Al-lahu ėshtė Njė.‘‘ (El-Ihlas: 1)
Kurse Krishterėt nė TRESHĖZ besojnė, duke folur ata: ,,BABA-I, BIRI, SHPIRTI I SHENJĖT‘‘
Kjo ėshtė njė GABIM I MADHĖ!

Nė po tė njejtėn Sure-Kaptinė-tė sipėr menduar-Al-lahu xh.sh. vazhdon the thotė:
,,As s’ka lindur kė. As nuk ėshtė i lindur.‘‘ (El-Ihlas: 3)
Ashtu siē po besojnė Krishterėt: ,,Si mund tė besohet se Jezusi (Isau) a.s. Mesihu ėshtė i BIRI i Zotit‘‘ Nė bindje dhe besim i tillė, a nuk ėshtė devijim humnerės dhe Errėsirės sė pa fund!

Jezusi (Isau) a.s. Mesihu ka dėshmuar, se ēka na njafton dhe informon Kur-ani famėlartė:
,,Ai (Isau) Mesihu tha: ,,Unė jamė Rob i Al-lahut, mua mė ka dhėnė librin dhe mė ka bėrė Pejgamber.‘‘ (Merjem: 30)
Sipas bindjes dhe besimit Krishter Isaun a.s. e shiqojnė-e besojnė-nė HYJNI TĖ ZOTIT! Gabimisht i madhė ėshtė kjo deklaratė!

Al-lahu i Lartėmadhėruarė nė kaptinėn (Suretul El-Kehf: 4-5.) shumė qartė dėshmon kur thotė:
,,Pėr t’ua tėrhequr vėrejtjen atyre qė thanė se Al-lahu ka fėmijė. Dhe pėr ata, e as tė parėt e tyre nuk kanė kurfarė dijenie. Sa e madhe ėshtė ajo fjalė qė del nga gojėt e tyre, e ata nuk thonė tjetėr vetėm se gėnjeshtra.‘‘
Si mund t’i mbėshtetni Zotit tė vėrtetė fėmijė, ėshtė njė gėnjeshtėr dhe shpifje! Kjo ėshtė njė fjalė e vrazhdė dhe njė gėnjeshtėr e shėmtuar ndaj tė vėrtetės sė Al-lahu (Zotit).

Al-lahu i Lartėmadhėruar nė kaptinėn kur thotė:
,,Muhammedi nuk ka qėnė babai i asnjėrit prej burrave tuaj por ishte i Dėrguar i Al-lahut dhe vulė tė gjithė Pejgamberve, e Al-lahu ėshtė i dishėm pėr ēdo send.‘‘ (El-Ahzab: 40)
Vet Krishterėt pėrkundėr deklarimit tė tyre-qė deklarohen nė DHJATĖN e re tė UNGJILLIT tė tyre thonė se: ,,Ne (Krishterėt) pas Isaut a.s. nuk njohim-nuk besojmė.‘‘ Kėta edhe vet librave tė tyre nuk po u besojnė!
Kjo Fe si mund tė Kuptohet?

 

Kushtet e Besimit Islam ėshtė edhė tė besojsh gjithė Profetėt. Pejgamberėt e Dėrguar nga Al-lahu mbar njerzis, njė prej tyre ėshtė edhė tė besuarit ndaj Isaut a.s. (Jezusit) si Pejgamber i Dėrguar nga Al-lahu. Kėtė gjė na e sqaron vet Al-lahu nė Kuranin e tij kur thotė:

,,Secili i besoj Al-lahut, engjėjve tė tij, tė Dėrguarve tė tij. Ne nuk bėjmė dallim nė asnjėrin nga tė Dėrguarit e tij.‘‘ (El-Bekare: 285)

Kėshtu na e ka thanė Al-lahu (Zoti) the shumė qartė na e ka sqaruar rrespektin dhe meritėn e Isaut a.s. (Jezusit), ashtu siē i besojmė edhe meqr tė gjithė tė Dėrguarve tė tjer. Sipas besimit tė Islam tė fesė ėshtė Isau a.s. Mesihu njė nga tė Dėrguartė e mėdhej tė Zotit, i cili lindur nga VIRGJĖRESHA ZONJA MERJEMJA (Maria), siē e krijoi Ademin (Ademir) njerin e parė ashtu edhe Jezusin (Isaun a.s.). Sotė me zhvillimin e shkencės sė medicinės fare leht mund tė sqarohen dhe mund tė arrihen. Zoti ėshtė i ngritur dhe i Lartėsuar ngaēfardo ngjajtdhmėsie apo barazimi me ēfaredo alesie tė njeriut! Por Jevrejtė sikur qė ishin shkakėtar dhe nuk deshėn qė ta pranojnė-qė ta besojnė, thanė se Isau a.s. (Jezusi) ėshtė i jashtėmartesuar e nuk besohet se ka lindur pa babė. Njė grup prej tyre thanė se Isau a.s. ėshtė ‚VET ZOZI‘, kurse grupi i dytė shprehėn bindjen e tyre se Isau a.s. ėshtė ,I BIRI I ZOTIT‘, kurse grupa tjetėr shprehi bindjen se ėshtė ,TRESHĖS:‘ Vėrtetėsia e Al-lahut ėshtė ku thotė nė Kur-an:

,,Vėrtetė, cėshtja e Isaut (tė lindur pa babė) tek Al-lahu ėshtė sikurėse ēėshtja e Ademit. Atė e krijoij Ai nga dheu, e pastaj atij i tha: ,,BĖHU!‘‘ ai u bė.‘‘ (Ali Imran: 59)

Al-lahu i Gjithėfuqishėm the i Lartėmadhėruar nė dėshmin e Tij tė drejtė e vėrtetė ftonė pėr gjendjen e Merjemes (Maria) kur thotė:

,,Edhe Merjemen tė bijnė e Imranit qė e ruajti nderin e vet, e Ne prej anės s’onė i frimėzuam njė shpirt e ajo besoi fjalėt e Zotit tė sajė dhe libratė e Tij dhe ėshtė e devotshme.‘‘ (El-Tahrim: 12)

Ata Krishterėt hyjnė nė njė Konzept me TRE ZOTNA, thanė: ,,Al-lahu ėshtė Tre: BABĖ, BIRI, SHPIRTI i SHENJĖT, tre kandilė, pra tre PERSONA, ke njė KANDILĖ.‘‘ Kush ėshtė prej tyre ZOTI? A nuk ėshtė kjo thėni e Kundėrt? A ėshtė e drejtė?

,,Pushoni sė thėni sepse ėshtė mė mirė pėr ju. Al-lahu ėshtė vetėm NJĖ AL-LAH; larg qoftė asajė qė AI (ZOTI) tė ketė fėmijė. Ē“ka nė qiell dhe c“ka nė tokė ėshtė vetėm i TIJ. Mjaftonė Qė Al-lahu ėshtė planifikues i pa varur.‘‘ (En-Nisaė: 171)

Dije se, feja Islame ėshtė e vėrtetė, Kur-ani famėlartė ėshtė libėr i fundit, Muhammedi a.s. ėshtė i dėrguari i fundit the si Profet, the shpallja e fundit tė Al-lahut xh.sh., ama ju me ashpėrsi , kėmbėgulės besonjėt shpifjet tuaj.

,,O ithtarė tė librit, pėrse duke qėnė seju e dini, tė vėrtetėn e ngatrroni me gėnjeshtrėn dhe e fshihni realitetin?‘‘ (Ali Imran: 71)

Al-lahu i Lartėmadhėruar me kėt vėrset u drejtohet, juve the apelon qė tė jeni real dhe tė mos e mėshifni tė vėrtetėn! Shif e mos kėqyr prej tė djajtės sė Al-lahut! Mos u ashpėro ke feja e juj-kėmbėgulės the me shpifje. Edhe njėher Allahu u drejtohet juve nė Suren En-Nisaė, thotė?

,,Besoni pra Al-lahun dhe tė Dėrguarit e TIJ, se mos thuajni TRE.‘‘ (En-Nisa: 171)

Pėrgjigjuni flesės dhe apelit tė ZOTIT, se ėshtė NJĖ, AI Al-lahu askujt dhe asnjė sendi nuk i pėrngjanė! Al-lahut mos i ngjitni fėmijė sepse ėshtė njė humbje e madhe the ėshtė njė Shpifje e shėmtur.

,,Ata edhe thanė: I Gjithėfuqishmi ka fėmijė.

Ju, vėrtet sollėn njė fjalė shumė tė shėmtuar.

Aq tė shėmtuar sa gati u coptuan qiellt, gati pėlciti toka dhe gati u shėmbėn kodrat nga ajo.

Pėr ata se tė Gjithmėshirshmit i pėrshkruan fėmijė.

E tė Gjithmėshirshmit nuk i takonė tė ketė fėmijė.‘‘ (Merjemė: 88-92)

Al-lahut, a nuk jeni nė gjendje qė t“bėni dallim n“mes krijimit dhe lindjes? Zanafilla e ēdo gjallėse fillon nga krijimi i par dhe i shpikur e pas krijimit tė parė bėhet? A janė sytė e tuj kaq tė verbėr? Aj Jezusi a.s. tha, si po e dėshmon Al-lahu nė Kur-an?

,,S“ka dyshim, Al-lahu ėshtė AI ZOTI im dhe ZOTI i juaj, andaj (o ju Krishter) ATĖ adhuronie! Kjo ėshtė rrugė e drejtė.‘‘ (Ez-Zuhruf: 64)

Kėshtu ėshtė thirrja e Isaut a.s., ju Krishterėt thoni se ėshtė Zot, ashtu qė e pranoni ene pėr Zot. Dinjit se Isau a.s.(Jezusi) do tė Hyj pėr ket shpifje tu ndihmoi? Dhe me ēfar fytyre do tė takoheni me Al-lahun xh.sh (Zotin). Krijesa a mund tė bėhet tė jetė vet ZOT?! A nuk po e shifni se shumė dhe largė jeni devijuarė?!

,,E vet Mesihu, tha: ‘‘O Beni Israil, adhuronie Allahun, Zotin tim dhe Zotin tuaj, sepse ai qė i pėrshkruan Zotit shok, Allahu ia ka ndaluar atij xhenetin dhe vendi i tij ėshtė zjarri. Pėr mizorėt nuk ka ndihmės.‘‘ (El-Maide: 72)

Ky apell ėshtė prej vet Mesihut t’uaj, qė Al-lahu nėnbes dhe nė adhurim, mos shoqėroni, mirpo nėse pėrkundėrt kėtij apelli dhe pėrkundėrt vėrejtje ju nuk hiqni dorė nga ky lloj i besimit tė gabuar, atėher t’jeni thellė tė bindur se do tė jeni nė Zjarė tė Ferrit pėr gjithmon. A ėshtė koha e qė tė zgjotheni nga ky gjum?

Al-lahu i Lartėmadhėruar nė Kur-anin e tij famėlart na e pėrcjell edhe njė kėshillė dhe pėrkujtim tė vetė Mesihut se ēka ėshtė:

,,Ai tha: Unė jam rob i Allahut, mua mė ka dhanė librin dhe mė ka bėrė Pejgamber (Profet).‘‘ (Merjem: 30)

Ju Krishterėt ama e pranoni Jezusin sie Zot, lartė i qoftė Al-lahut kjo fjalė e shėmtur! Qka ėshtė kjo Shpifje! Isau a.s. (Jezusi) thotė: ,,Unė nuk jam biri i Zotit, unė jam Rob i tij. Unė nuk jam Zot, unė jam i profeti i tij, i dėrguarė.‘‘ Ju Krishterėt e boni njė KRIJES sie Zot edhe e pranojnė the prej kėsaj dhėnije humbni nga Feja, Vetėm Al-lahu qoftė i pėrmendur! Prej njė njeriu duke bohet ZOT? Qfar shpifje ėshtė ky thėni. Pėr ata qi pranojnė Jezusin sie Zot , na thotė Al-lahu nė Kur-an: ,,Bėne kufr ata qė thanė: ‘‘Al-lahu ėshtė ai, Mesihu, bir i Merjemes.‘‘ ( El- Maide: 72)

,,Gjithashtu bėnė kufėr ata qė thanė: ‘‘Al-lahu ėshtė i treti i treve.‘‘ (El-Maide: 73)

,Al-lahu ėshtė i treti prej tre Zotrave‘ me thėn ėshtė prej dy anve e pabesueshme, njėna prej fjalės ,,TRE‘‘, tjetra prej fjalės i ,,TRETI.‘‘ Ky definicion dhe njė bindje tė tillė ėshtė ,,SHIRK‘‘ i pa kufishėm. Ju pranoni Tre Zotna, ku asnjė Zot tjetėr nuk ka priveē se Al-lahut the ėshtė ndaj vet Zotit Njė PADREJTĖSI e pa Kufizuar! ,,Zoti ėshtė TRE‘‘, a ka ma Kundėrshtim ma tė madh.

,,S’ka nė gjithėsi tjetėr pos njė Al-lahu, nėse nuk pushojnė nga ajo qė thanė (tre Zotėra), do t’i kapė dėnim i dhėmbshėm, ata qė nuk besuan ptej tyre.‘‘ (El-Maide: 73)

Ata, nėse nuk pushojnė nga trinia qė thonė, ata janė tė vulės prej Al-lahut tė gjithėsisė se jan PA BESIMTAR. Atyre do tė pėrnjetijnė njė dėnim mė tė dhėmbshėm sa s’ka mė.

,,Mesihu, biri i Merjemes, nuk ėshtė tjetėr, vetėm se i Dėrguar.‘‘ (El-Maide: 75)

Aj nuk ėshtė ZOT, por ėshtė MISIONAR, si PREDIKUES dhe i DĖRGUARI i Al-lahut Fuqiplot, the Al-lahu e zgjodhi the atij i tha tė Vėrtetėn. Al-lahu Fuqiplot ua tha disave Profetve me lejėn e tij MREKULLI, the Isaut a.s. (Jezusit) i lejoj disa MREKULLIJA (Muėxhize) tė vėrteta, qė drejtėsin ta vėrtetojnė. Qė me lejėn dhe ndihmėn e Al-lahut tė vdekurit tė Ringjall, ėshtė pa dyshim se edhe Musaut a.s. (Mojsiu) qė shkopi i tij tė shėndrohet nė njė gjallesė- nė gjarpėr tė gjall e cila rrėshqiste. Nėse prej Mrekullirave tė mahnitshme ka qenė krijimi- lindja e vet Isaut a.s. prej nėnės sė tij mirpo pa babė, atėher ėshtė edhe vetė krijimi i Ademit a.s. (Adamit) si pa nėnė the pa babė. Kjo gjė ėshtė ma e ēuditshme. Gjith janė prej Al-lahut Fuqiplotė. Gjithė Mrekullit e Jezusit, Mojsiu dhe PROFETVE tė tjerė tė gjith janė nėn Kompetencėn e vet Al-lahut qė tregon PLOTĖFUQINĖ e TIJ.

Vet Isau a.s. nuk ka qenė Profeti i parė i Zotit.

,,Para tij pati shumė tė dėrguar. Nėna e tij ishte e drejtė. Qė tė dy ishin ata qė ushqeheshin. Ja, si u sqarohen atyre argumentet dhe shih pastaj se i kthejnė shpinėn tė vėrtetės!‘‘ (El-Maide: 75)

Al-lahu i Lartėmadhėruar qartė dėshmon se Zonja Merjemja (Maria) dhe djali i saj Mesihu ‘‘ishin qė ushqeheshin,‘‘ d.t.th. se Isau a.s.-Mesihu, hante, pinte, shėtiste si ēdo njeri. Dikush kėsi soji mė kėtė cilėsi tė qenjesė njerzore a mund tė jetė ZOT? AL-LAHU ėshtė AI ZOT i cili nuk ka fillim po as nuk ka mbarim.

Al-lahu i Lartėmadhėruar pėr konceptin nė atė mėnyr tė pasuesve tė librit mbrapsht, por verbėrisht qė vazhdojnė rrugės sė devijuar. Zoti i Lartėmadhėruar qė pasuesve tė Biblės u tėrhjekė vėrejtjen kur u thotė:

,,O ithtarė tė librit, mos teproni nė fenė tuaj dhe mos thuani tjetėr gjė pėr Al-lahun, pėrveē asaj qė ėshtė e vėrtetė.‘‘ (En-Nisaė: 171)

Vetėm me Emra dhe cilėsi tė bukura e tė larta pėrmendne dhe besoni ashtu siē meriton Lartėmadhėria e Hyjnisė sė tij. Atij bashkėshorete, fėmij dhe pėrngjasime tjera tė ndryshme, qė nuk i pėrkosin Lartėmadhėris sė tij mos i mbėshtetni:

,,Mesihu Isa, bir i Merjemes, ishte vetėm i dėrguari i Al-lahut.‘‘ (En-Nisaė: 171)

Qartė po u vėrtetojmė se ai Mesihu ishte thesht vetėm njė i Dėrguar i Al-lahut, siē ishin edhe tė gjith Profetet tė tjer, e jo sipas predikimeve tuaja.

,,Ishte fjalė e tij qė ia drejtoi Merjemes dhe ishte frymė nga Ai.‘‘ (En-Nisaė: 171)

Ėshtė njė urdhėr qė u urdhėruar ga Al-lahu ,BĖHU‘ e ai menjėher u bėh.

,,dhe ishte njė frymė nga ai.‘‘ (En-Nisaė: 171)

Mesihu ėshtė njė qenje- krijesė direktė me urdhėrin e Al-lahut ,KUN‘(Bėhu) qė lindi n‘kėt jetė. Ky nderim ndaj Mesihut ėshtė quajtur ,KALIMATULLAH‘ (fjalė e Al-lahut). Mė kėt Mrrekulli qė krijoi Al-lahu xh.sh. Isaun a.s. pastaj dhe Isau a.s. me lejen dhe ndihmėn e Al-lahut xh.sh. shumė e shumė zemra tė vdekura i ka ringjallur.

,,Besoni pra Al-lahun dhe tė dėrguarin e Tij e mos thoni: ‘‘TRE‘‘. Pushoni, se ėshtė ma mir pėr ju. Allahu ėshtė vetėm njė Al-lah; larg qoftė asaj qė Ai tė ketė fėmijė. Ē’ka nė qiell dhe ē’ka nė tokė ėshtė vetėm e tij. Mjafton qė Al-lahu ėshtė planifikues i pavarur.‘‘ (En-Nisaė: 171)

Mesihu i cili dėshmon pėr qenjen dhe gjitha cilėsit e tija vetėm si njė NJERI i zakonshėm pėr i zgjedhuri pėr Profet e asgjė mė shumė:

,,Ai tha: ‘‘Unė jam rob i Al-lahut.‘‘ (Merjem: 30)

Mesihu a.s. pasuesve tė tij i tė cilėve iu ėshtė drejtuar nė ftesė the nuk u ka thanė: ,,Pranonjėm si Zot!‘‘

,,Dhe se Al-lahu ėshtė Zoti im dhe Zoti juaj, pra adhuroni Atė, kjo ėshtė rrugė e drejtė.‘‘ (Merjem: 36)

Al-lahu Famėlartė dėshmon shumė keqė pėr pasuestė, qė thėrrasja e trini’e besimit, cili TAUHIDIN (mėsimi i Njėsit the tė vetmit nė njė Al-lah) tė mbarė pa themel e prish. Ata qė i pėrshkrujnė Al-lahut shokė the ē’ė pranojnė dy Zotna tjerė prej asaj the Mesihun e bojnė Zot. Ai, qė cili Al-lahut the nė Dėrguarve tė tij nuk besojnė , do tė kenė njė dhembje tė madhe. Al-lahu i thotė Muhammedit a.s. nė kėt Kaptinė:

,,Thuaj: ‘Sikur Mėshiruesi tė kishte fėmijė, unė do tė jem i pari adhurues.‘ Larg asaj ėshtė Zoti i qiellve e i tokės, Zoti i Arshit, nga ajo qė ata i pėrshkruajnė. Po ti, lėri ata tė zhyten edhe mė thellė dhe tė argėtohet derisa tė arrijnė nė ditėnqė u ėshtė pėrcaktuar.‘‘ (Ez-Zuhruf: 81-83)

Al-lahu i Lartėmadhėruar, nė njė nga verset Kur-anore shumė qartė na dėshmon, ata qė deklarojnė the qė ia bashkangjitėn Al-lahut njė pjesė:

,,Megjithatė, ata i pėrshkruan Atij pjesė nga robėrit e Tij. Njeriu i tillė njėmend ėshtė mohues i hapėt.‘‘ (Ez-Zuhruf: 15)

T’i mbėshtetish Al-lahut fėmij ėshtė Mohim i t‘vėrtetės sė haptas. Kur-ani famėlart dėshmon rreth qėshtjes se Zoti a ika vėrtetė fėmijė apo jo:

,,Ata thanė: ‘Al-lahu ka fėmijė‘!? i pastėr ėshtė Ai nga kjo e metė! E tij ėshtė gjithēka nė qiell e nė tokė, gjithēka i ėshtė nėnshtruar Atij.‘‘ (El-Bekare: 116)

Ju deklaroheni se Al-lahu i Lartėmadhėruar ka fėmijė, dhe sė atė e pėrgjasoni identikishtė sikur ēdo njeri. Atėher asnjė cilėsi tė Al-lahut si njė Krijues dhe shpikės tė gjithėsisė nuk mund t’ia paramendojmė ATIJ!

Pose qė veē dihet se Ai ėshtė Njė i pa fillim dhe pa mbarim.

,,Ata thanė: ‘‘Al-lahu ka fėmijė.‘‘ Larg asaj ėshtė Al-lahu. Ai s’ka nevojė, e Tij ėshtė ē’ka nė qiell dhe nė tokė, ju nuk keni argumenta pėr kėtė, a thoni pėr Al-lahun ēka nuk dini.‘‘ (Junus: 68)

Al-lahu i Lartėmadhėruar pos tėr kėtyre dekleratave tė devijuara, ėshtė larg nga ēdo pėrgjasim njerzor, posi qė nė shumė dėshmi dhe argumente, haptaz ka dementuar deklarimin dhe lindjen qė t’ket aj fėmijė apo tjet i pėrngjajshėm me qenjet njerzore, andaj tė gjithapredikimet dhe besimet tuaja haptaz i ka pėrgėnjeshtuar:

,,Thuaj: ‘‘Ata qė trillojnė gėnjeshtėr pėr Al-lahun, nukkanė pėr tė shpėtuar.‘‘ (Junus: 69)

Aj popull nuk do tė jetė i sigurtė, qėllimin e tyre- shpėtimin nga ndėshkimi the nuk do ta arrinė pėr nė Parajs (Xhennet), por fundi i tyre do tė pėrfundoj nė ZJARĖ.

,,Shiko se si shpifin kundėr Al-lahut! Mjafton kjo si mėkat i hapėt.‘‘ (En-Nisaė: 50)

Sikur mos tė keni kurfar tjetėr pėrveē kėsaj shpifje, mjafton ky mėkat i hapt e i pa folur.

,,Ai nuk ka as fėmijė e as nuk ka shok nė sundimin e Tij. Ai krijoi ēdo gjė, duke e pėrsosur nė mėnyrė tė qartė e tė matuar.‘‘ (El-Furkanė: 2)

Ēdo gjė qė ėshtė krijuar, ėshtė krijuar me njė maturi tė qartė e tė saktė dhe se ēdo gjė ėshtė nėn duart e tij. Ēdo gjė ka rregullin, maturinė dhe kufirin e vetė sa qė asaj nga rregullat dhe maturit e tia qė i ka pėrcaktuar, askush prej robėrve tė Tij, nuk mund t’i zbėrthej e as t’i mposhtė. Fuqija, maturia e Tij janė tė pa kufishme, prandaj edhe, asgjė nga krijesat e Tij nuk mund qė t’i shoqėrohen TIJ nė sundim:

,,E jahuditė thanė: Uzejri ėshtė djali i Al-lahut.‘‘ (Et-Tevbe: 30)

Pastaj the Krishterėt thanė ,,se Mesihu ėshtė i biri i Zotit.‘‘

,,e tė krishterėt thanė: Mesihu ėshtė djali i Al-lahut.‘‘ (Et-Tevbe: 30)

Nė fillim ishte njė pakiz e vogėl qė devijuan, dhe ata andaj filluan tė krejtė ta thonė se Mesihu ėshtė Biri i Zotit; qė edhe thanė kush nuk t’besoj the nuk e t‘thojnė ata janė pa besimtar.

,,Ato ishin thėnia tė tyre me gojėt e tyre, qė imitojnė thėniet e jobesimtarve tė mėhershėm.‘‘ (Et-Tevbe: 30)

Edhe ata njerzorė tė Librit, janė njė soj si Ithėtarė (qė Al-lahut i mbėshtetėn Zotra) the janė prej atyre:

,,Al-lahu i vraftė, si largohen (nga e vėrteta).‘‘ (Et-Tevbe: 30)

Sepse thėnis tė tyre e hoqėn ardhėsin dhe inatin e Al-lahut tė Lartėmadhėruar. Krishterėt thanė, qė tė pastrohesh prej shumė mėkatve tė parė, qė tė i japshė me flijim trinibesim the dėrgimit sė shpirtit. The qė flijimi pėr kėtė besim i pari kushtė ėshtė the nga ky shpėtim. Gjith kėto nuk thonė qė tė besojsh njė Al-lah. Kjo ėshtė njė Kundėrthėni se ėshtė njė mos Besim. TRINIBESIM nuk ėshtė Besim, qė prej Buris sė Ungjillit rrjedh. Ėshtė njė Besė e gabueshme, qė prej Falsifikimit rrjedh.

Ungjilli i parė prej Jezusit a.s. ėshtė Ungjilli i Markut, nė kėtė Ungjill se Mesihu a.s. ,,Tij je Mesihu‘‘ (8/29) shkruan, qė nė Ungjillin e L’ukės ,,Tij je Mesihu i Zotit‘‘ (9/20), the nė Ungjillin e Mateut ,,Tij je Mesihu, Biri i Zotit‘‘ (16/16)

Shum e shum gjėra citate kann marrur prej Markut, Mateu the L’uka.

Dhe ke letratė e Palit ka shkresa nė Trinibesim. Ata qė nė ditėn e sotshme nė Ungjilin nė Trinibesim rrjedhė nga Baba i ideoritė, qė e kanė ngritur nė shkallėn e Zotit rrjedhin nga mendimet (letrat) tė Palit.

Sotė nė Ungjillin po thuj se mė shumė se gjysma e librit tė shejntė ėshtė e pėrbarė prej letrave tė Jahudive tė shkruar nga PALI.

,,Nė periudhėn e Jahudive, Pali ishte njė HKAHKAAM (prift Jahudi) nė Romė, andaj dhe, para se tė pranonte besimin e fesė Krishtere, ndaj njė numri shum tė madhė tė Krishterve kishte bėrė masakėrs, shtypje dhe tirani mbi ta. Mirpo pasi qė ishte bėrė Krishter, rregullishtė i kishės shkruante letra dhe ato letrat e shkruara tė Kishės ia bashkangjitėn Ungjillit qė tjetė njė pjesė e Ungjillit- pjesė e 27 e sojė, e cila pothujse gjysma e Ungjillit ėshtė ku ato letra tė tia, ka futur ka bėrė njė shpifje dhe gėnjeshtėr n’fundamentin kryesor t’besimit Krishter- ka thėn se Jezusi ėshtė i biri i Zotit dhe Kryqi i tij. Kjo shpifje dhe gėnjeshtėr ėshtė nga Pali i cili i vuri gurė themelin e parė tė devijimit fesė Krishter.‘‘ Kėt vealitet dhe vėrtetėsi na e zbulon Revista Amerikane: ( US NEWS AND WORLD REPORT, 20 Pril-1992 nė faqen 70)

Njė nga Priftrit me titull tė lartė sipas deklaratės sė tij thotė se: ,,Mendimet e djallėzuara tė Palit nė letrat e shkruara tė tij, tė cilat linonin nga urrejtja dhe gjellozia e tij e djallėzuar i cili bėnte dhe pasonte tė tjerėt qė t’bėnin spionllėqe pėr Spionazhė.‘‘ Mjerėsishtė qė njė numėr shum i madh i kėtyre letrave janė pėrplotė me dekadencė janė tė mbushura.

,,PALI, e emri i tij i vėrtetė quhetė –SAUL, njė Jahudi nga Tarsusi. Dhe ėshtė i pari i cili tha sipas paralajmėrit tė tij TRE. Dhe kėshtu kėt deklaratė tė shpifur e t’ė gėnjeshtruar e publikoi, ky publikim para se tė merr shtrijren dhe pėrhapjenė nė masa tė gjėra tė pojpujve krishter, sė pari kėrkoi qė kjo dokrinė, edhe nė literatarėn e Jevrejve KABBALA n’KUDS veē e kishte vendosur. (The Concised Atlas of the Bible.Faqe124)

,,Edhe Kisha e Anadollit veē filloi pastaj kėt doktrin pėr me e predikuar dhe me e pėrhapur n’mesin e besimtarve tė vet, se Jezusi a.s. ėshtė i Biri i Atij tė shenjėt. Por kėtė doktrinė ishte nė krye diskutimit letrat-shkrimit tė PALIT.‘‘ (The Concised Atlas of the Bible. Faqe 70)

•

Al-lahu i Lartėmadhėruar pėr tu tėrhequr vėrejtjen dhe pėr t’ju tgjuar nga apijumi i devijuar se ėshtė rrugė krejtėsishtė e gabuar dhe e devijuar, kėshtu na kėshillon dhe zgjonė nga ky opijum:

,,Thuaj: A adhuroni pos Al-lahut atė qė nuk mund t’ju sjellė as dėm e as dobi?‘‘ (El-Maide: 76)

Qė tė gjith kėta janė nga Krijimi i Al-lahu xh.sh., andaj dhe ēdo gjė qė deklaroni dhe ēdo lloj besimi adhurimi tė bėni pas njė fitimi se as njė lloj dėmi.

,,Al-lahu ėshtė qė dėgjon qė di.‘‘ (El-Maide: 76)

Al-lahu i Lartėmadhėruar i din qė tė gjitha lutjet. Andaj ēdo kush prej do ta merr shpėrblimin apo ndėshkimin sipas meritės qė meriton.

,,Thuj: O ithėtar tė librit, mos e teproni nė fenė tuaj jashtė tė vėrtetės‘‘ (El-Maide: 77)

O Krishterė mos e tejkaloni jashtė vlerės qė ka Mesihu Isau a.s.vetėm si Profet the mos e ngritni pėr Zot !

O Jevrej, Mos tentoni qė t’ia mohoni Profetizmin tė tij me qėllim qė t’ia ulni vlerėn!

,,mos shkoni pas epsheve tė njė populli tė mėparshėm qė ka humbur, qė kashkatruar humbjen e shumė tė tjerėve dhe qė u largua nė tėrėsi prej rrugės sė drejtė.‘‘ (El-Maide: 77)

Populli Krishter pėr arsy se Jahudit ishin ata tė cilėt e devijuar sė pari fenė e tyre e pastaj edhe fenė Krishtere e devijuan nga baza e saj e shėndosh, pastj vazhdon kėt devijim tė tyre dhe gjithnjė tentojnė qė kėt fe ta pėrhapin edhe n’mesin popujve tjerė. Keta dy popuj janė devijuar nga feja e vėrtetė e tyre po kėt devijim edhe brezave tjerė ua trashigojnė n’mėnyrė krejtėsishtė tė verbėt, andaj jase si na pėrkujton Al-lahu xh.sh. verbėsi kur thotė:

,,Ekeqe ėshtė ajo qė i pėrgatitėn vetes sė tyre‘‘ (El-Maide: 80

Ėshtė mė se e pa dyshimtė se rezulltatet dhe pasojatė e kėtyre tė gabuara e tė devijuara nė ditėn e Gjykimit do t’i shofin dhe do ti pėrjetojnė!

•

Jezusi ėshtė ke Al-lahu i Lartėmadhėruar njė Profet me njė nderim tė madhė. Sepse Al-lahu i Lartėmadhėruar njė dashuri tė madhe nga Profetėt pėr me i dashur na ka dhėn the ata na duan. Se ne kimi njė bindje the dashni tė pa fund. Ne imi nė gjendje, pėrfitimin e epėrsis me dėshmu sepse lartė logjikės tė njeriut ėshtė. Se aj ėshtė veē njė Profet.

,,O beni israilė, unė jamė i dėrguar i Al-lahut te ju, jam vėrtetues i Tevratit qė ishte para meje dhe jam pėrgėzues pėr njė tė dėrguar qė do tė vijė pas meje, emri i tė cilėt ėshtė Ahmed!‘‘ (Es-Saff:6)

Ėshtė shum me vėndes tė dijni qė nga fillimi i jetės sė njeriut tė parė d.t.th.qė nga ADEMI a.s. dhe koh pas kohe kanė ardhur edhe Profetė tė tjerė, kėshtu qė secili Profet qė ka ardhur ka ardhur me njė pėrsoshmėri mė tė plotė e tė kompletur. Islami qė ia shpall Musait a.s. ka qėn ma e pėrsosur se sa islami qė iu shpall Nuhit a.s.. Islami qė i ishte shpallur Isaut a.s. ishte ma e pėrsosur the mė e kompletuer se sa feja e cila ia kishte shpallur Musaut a.s.. Feja Islami qė u shpall Muhammedit muar formėn tė dreijt e sajė me tė kompletuar me rastin e pėrfundimit tė Profetizmit me Muhammedin a.s. dhe me shpalljen e tij Kur-anin famėlartė.

Al-lahu i Lartėmadhėruar dėshmon nė Kur-anin e tij:

,,Sot pėrsosa fenė tuaj, plotėsova ndaj jush dhuntinė Time, zgjodha pėr ju islamin fe.‘‘ (El-Maide: 3)

Pas kėsaj feje ISLAMIN, nuk do tė ket gjėr nė ditėn e gjykimit, po edhe Profet tjetėr nuk do tė ketė. Njė kapitė nga Kur ani kur thotė:

,,Feja e pranueshme tek Al-lahu ėshtė Islami‘‘ (Ali Imran: 19)

Qė tė gjith kėrkesat dhe nevojat qė kėrkon jeta e njeriut pėr ētardo shqyrtimi tė hellit tė jetės n’fenė e Al-lahut nė Islam ekziston zgjidhja, pėrēdo pyetje ke pėrgjegjje tė vėrtetė e tė sigurtė. Fejatė tė vjetra me zbatu, qė Islami ekziston the i sigurt ėshtė, nuk ėshtė qetėr pėrveē tė mundohesh qė tė shohės ndonjė yll nė qiell kur dilli rrezaton nė Zentin tė qiellit.

 

Ungjilli pėr Kundė devijimi, ėshtė perplot fakte dhe argumente qė dėshmon pėr Robėsinė dhe Profetizmin e Mesihut a.s.:

 

Nė Ungjillin e Gjonit nė kapitullin (6/14) ku thotė: ,,Ky ėshtė pėrnjėmend Profet qė duhet tė vij nė botė.‘‘ Nė Ungjillin e Mateut (15/24) ku thotė: ,, Unė jam vetėm i Dėrguar ke deletė e shpisė sė Israilit.‘‘ Nė Ungjillin e Lukės (7/16) ku thotė: ,,Profeti i madh u duk ndėr ne.‘‘ Kurse prapė nė Ungjillin e Mateut (13/57) ku thotė: ,,Profetit nuk i jepet nderim vetėm nė vendlindjen e vet e nė shtėpin e vet.‘‘

Qė tė gjith kėto fakte dhe argumente tė sipėt pėrmenduar po nga vet Ungjilli i juaj shumė qartė dėshmojnė se ka qenė Profet dhe Dėrguar i Zotit. Kurse nga ana tjetėr nė po tė njejtin Ungjill, dėshmon qartė devijimi i Ungjillit kur thotė Jezusi ėshtė ,,i biri i Zotit‘‘ siē bie fjala nė Ungjillatė e Lukės: 9/35, Mateut: 3/17, Markut: 1/11, Gjonit: 1/18), u sjellėm fakte the argument mjaftė tė qarta nga libri i shenjėt i juaj tė cilat dėshmojnė shum qartė devijimin e mėdha nė Unjill. A ka kundėrshtime mė tė mėdha e mė tė qarta se sa kė to citate. Si mund tė jenė kundėrshtime dhe kundėrthėnije nė libėr tė shenjėt, nė libėr tė Zotit.

Kur-ani famėlartė me njė mėnyrė shumė tė qartė e pėrshkruan gjendjen e Isaut a.s.:

,,Dhe kur i frymėzova Havarijjunėt: Tė mė besoni Mua dhe tė dėrguarin tim! E ata thanė: Ne besuam, e ti dėshmo se ne jemi muslimanė.‘‘ (El-Maide: 111)

,,Mesihu nuk tėrhiqet prej asaj se ėshtė rob i Al-lahut, nuk tėrhiqen as engjėjt mė tė zjedhur. Kush tėrhiqet prej adhurimit ndaj Tij dhe bėn mendjemadhėsi, Ai do t’i ringjallė dhe do t’i tubojė tė gjithė pranė Tij.‘‘ (En-Nisaė: 172)

,,Ai ka qenė vetėm njė rob, tė cilin e bėmė pejgamber dhe e bėmė shembulltė jashtėzakonshėm si pėrvojė pėr beni israilėt.‘‘ (Ez-Zuhruf: 59)

Jezusi ėshtė njė njeri, njė Profet, i zgjedhuri i Al-lahut, qė njerzve rrugėn e drejtė e tė shpėtimit t’u tregoi. Me obligimin e tij profetik njerzve i ftonte n’rrugėn e besimit tė vėrtetė, qė njerzt ta njohin vetėm Al-lahun- Krijuesin e Gjithėsisė pėr Zot tė vetmin dhe vetėm Atij t’i pėrulen dhe vetėm ATĖ ta adhurojnė.

 

Libri i Al-lahut DHE Ungjilli i sotshėm

Kur-ani ėshtė shpallur nė periudhėn e fundit tė shpalljeve Qillore- iu ėshtė shpallur Muhammedit i cili ka qėn i fundit i dėrguar nga Al-lahu xh.sh.. Andaj prej Muslimanve ua pėrhap the u shumėzua. Sotė, prej Millioneve Exemplareve prej Kuranit nė botė nuk ka kurfarė ndryshimi po bile as nė shenjė tė pikėzimit. Andaj ata, qė Kur-ani famėlartė thonė se ėshtė paplotė, nuk munden tė bien njė Exemplar. Ska nevoj pėr kėshtu pytje. Pas luftės sė dytė botėrore Gjermanėt tentuan me mija Exemplare qė tė gjejnė ndonjė ndryshim nė mes tė tirazhve tė Kur-anit, the nuk mundėn tė gjejnė njė diferencė nga Kur-antė. Kurse Ungjillin e sotshėm e keni tė pėrpilluar nga katėr prenda tė ndryshme the nuk janė tė njejtė. Eshtė fjala e Ungjillit tė cilėt janė tė publikuara, por sa e sa tjera janė qė nuk janė tė publikuara?! Ku nė mbrendėsit e tyre, ndaj vet HYUT tė Al-lahut dhe ndaj Isaut a.s. shkruhe gjėra si rrėfime, tė mbushė me letra prej njerzve, sepse kėtysh ka ndhasje the kundėrthėni.

Njėri ndėr priftrinjėt tė rrymės Protestante (Ordained Methodist Minister) C. Leslie Mitton Jesus: The Pact Behind the Faith (William B. Eerdmans Publisking Company Grand Rapids, Michigen, 1974 U.S.A. faqe 10) nė librin e tij me emėr sipėrmenduar kėto gjėra ai i raportonė:

,,Ata tė cilėt Mesihun e shiqojnė me njė nderim dhe rrespektė sipas dekleratės dhe definimit qė deklaron Kisha se ėshtė i biri i Zotit njė gjė tė till me gjitha seriozitet dhe bindje mos e besonjė kėtė gjė. Po edhe vet librit Ungjillit nuk i ka mbetur ēdo fjalė. Mirpo mjerishtė se njerzt tjerė tė zakonshėm tė cilėt mė njė mėnyrė tė verbėt besojnė dhe pasojnė besimin ndaj Ungjillit se ėshtė i vėrtetė libėri i shenjėt, janė pėr shkaqe tė disa shkrimėve tė cilat i konsiderojnė se janė tė shenjėta. Ndaj vet personalitetit tė Mesihut a.s. ,ēka mund tė dijmė?‘ Pyetjes sė tij, ai vet i pėrgjigjet me njė pėrgjigjje shumė tė thjeshtė ku deklarohetė se, mėsimet zyrtare tė kishės apo edhe shpjegimet dhe komentimet e fjalve dhe citateve tė Ungjillit nuk kanė mbetur mė pėr kurfar shpjegimi dhe zbėrthimi do tė lindin edhe mėshumė nėpyetje dyshuese.‘‘

Kurėse Prifti i Franēez Katilik Rouguet-i nė deklarimin e tyre se: Prof. Dr. Mourice Bucaille- i nga penda e tij ai kėtė e deklaronė: Njė sasi e madhe e lexuesve tė Ungjillit, deklarojnė se nė Ungjill nė mėnyre shum tė qartė, janė-ekzistojnė- shumė citate lexuesit turpėrohen qė ti marrin me mend-ti paragjykojnė disa gjėra- tregime se si pėrshkruanė nė Ungjill-sa qė edhe fytyrat e tyre skuqen!

Ky sqarim i deklaruar nga e Priftit Roguet, i cili nė shkrimet e Parathėnjeve apo Hyrje-t e Ungjijve tė cilat ai vet me pendėn e tij ai shkruan, kėto gjėra veē i ka publikuar nė shumė tirazhe. Nė njė nga Reviset Katolike, shumė vite me rradhė nė mexhliset e tyre pjesė marrėsit e kėtij mexhlisime pa durim presin qė t’vinė nė atė Mexhlisė, me qėllim qė tė gjejnė pėrgjigjje sqaruese rreth gjėrave tė cilat e lexojnė nė librin Ungjill, gjėra tė cilat janė shumė tė pa qarta, pėrshkakė tė kundėrshtimeve tė citateve gjatė leximit tė tyre nė Ungjill. Mirpo njerzt tė cilėn e vizitojnė prittin Raguet gjat debatimeve qė zvillojnė-rredh sqarimeve dhe zbėrthimeve tė citateve tė Ungjillit, derdhen njė mund shum tė madhė pėr t’i sqaruar dhe zbėrthyer, por ato prap jesin tė pa qarta e tė harmonizuar qoft n’lexim apo nė kuptim; saqe rredh citateve tė dyshuara apo edhe skandaloze tė Ungjillit mendohet qė t’i sqaroi, por prap vet ai i shef se janė tė pa haromonizuara n’aspektin e citateve tjera tė Biblės! Kėta mundime dhe tentime janė mundime dhe tentime tė reja-nuk janė tė vjetra para sa shekujve-Keto gjėra janė dėshmuar nė librin e Priftit Roge-ut i cili u shtyp nė viti 1973. Jo shumė largė njė periudhė mendonte se shumica e Katolikve Krishter besonte bindshėm se ata rregullishtė i lexojnė dhe i kuptojnė Ungjillin apo edhe nė ligjerimet e predikuar nė Kishė. Mirpo i pėrjashtojnė krishterėt Protestan, pasi qė pėr ta mendonte se ata janė nuk kanė as pėr edukat po as pėr shprehi qė ta lexoj tėr Ungjillin. Nga kjo shifet qartė gjė qė fton edhe njė bindje tė pa dyshimtė se Krishterėt tė cilėt nuk po e lexojnė Ungjillin, ėshtė njė gjė qė i brengosė dhe i shqetson njė gjė e till. (The Bibel, The Kur-an and Science, sh: 61, Paris)

Siē pamė the vėrejtėm, nė daje tė dėshmive tė vetė prijsve-shkencėtarve tė teologjisė Krishterve-nė mėnyrė tė qartė deklarohen dhe publikojnė se nė Ungjillin ka pėsuar shumė ndryshime tė mėdha-shumė tekste tė saja origjinale janė prekur! Njė Krishter i cili lexon me vėmendje dhe kujdesė Ungjillin the analizon Ungjillin, pa kurfar dyshimi do tė vėrejė se vėrtetė se Ungjilli ka humbur origjinėn dhe shejtėrin e vetė. Andaj edhe n’bazė tė kėtyre shumė kundėrthėnjeve nė vet Ungjillin qė ekzistojnė-disa prej Theologėve Krishter deklarojnė bindshėm se libri i cili ia shpall Isaut a.s. nuk ėshtė libėr i shpakur prej Zotit te Isau, por ėshtė punim-pėrpilim-nga pendet e simpatizaesve tė vet Jezukrishtit. Mirpo sipas besimit tė principeve t’besimit Islam, dihet qartė se Al-lahu i Lartėmadhėruar i ka shpallur katėr libra tė mėdha Profetve-tė Dėrguarve tė tij, e ata janė ZEBURI, TEVRATI, UNGJILLI dhe KUR-ANI.

Po ju pėr nder dhe bukuri tė Zotit e tė Perendisė kundėrisa fare qartė shifet dhe argumentohet se VĖRTETĖSIA E FJALĖVE TĖ AL-LAHUT ĖSHTĖ NDRYSHUAR! Atėher ēka ka mbetur qė t’besohet nė atė libėr? Si mund ta konsiderojmė kėt libėr tė shenjėt e tė bekuar? Nė bazė tė njė libri tė kėtill a mund tė formoj njeriu njė bazė dhe fundament tė BESIMIT.

Ardhjen e Profetit tė fundit Muhammedit a.s. nė ēfar fakte dhe argumente po mbėshteteni qė po e mohoni Profetizmin e TIJ? Mirpo , vet Isau a.s. ka dėshmuar me gjuhėn e tij se ardhja e Muhammedit i cili do tė jetė Profet i fundit tė-ėshtė mė se e vėrtetė-pa kurfar dyshimi! Por ėshtė e caktuar edhe nė librat e shpalluara qyshė edhe para Ungjillit, andaj ē’keni qė nuk po besoni?!

 

Ardhja e Profetit tė Fundit-Muhammedi Alej-his-selam Nė Ungjill ėshtė e Paralajmėruar!

Ungjilli origjinali i cili iu kishte shpallur prej Al-lahut te i Dėrguari i tij Isaut (Jezusit) a.s., i cili pas njė kohe iu nėnshtrua ndryshimeve dhe kėshtu filloj devijimi i Ungjillit dhe kohė pas kohe vazhdoi ndryshimi i tij gjgjėri sa erdhi n’kėt gjendje n’tė cilėn ėshtė sotė, por pėrkundė shumė ndryshimeve tė mėdha qė psoi Ungjilli, pėrkundėr kėsaj fatėkeqėsie, nė disa kopje dhe tirazhe tė Ungjillėve, a koma ekzistojnė disa citate nga Ungjilli, tė cilat dėshmojnė qartė pėr ardhjen e Profetit tė fundit-Muhammedit a.s.!

,,Por, unė po ju themė tė vėrtetėn: Ėshtė me mirė pėr ju tė shkoj, sepse po s’shkova, mbėrojtėsi nuk do tė vijė tek ju, kurėse po shkova, do ta dėrgoi tek ju. E kur tė vijė ai, do ta vėrtetoj se bota ėshtė gabim nė lidhje me mėkat, me drejtėsi dhe me dėnim.‘‘ (Gjoni: 16/7-8)

,,Kam edhe shumė tjera pėr t’ju thanė por tani s’mund t’i kuptoni. E kur tė vijė ai-Shpirti i sė Vertetės- ai do t’ju udhėzojė ta njihni pėr tė vėrtetėn. Ai s’do tė flasė prej vetėvehtes, por do tė flasė cka tė dėgjoj dhe do t’ju zbuloj tė ardhmen.‘‘ (Gjoni: 12-13) ,,Nėse me doni, do t’i mbani urdhėrimet e mia. Se dhe unė do t’i lutem atit dhe ai do t’ju japė njė mbrojtės tjetėr, qė tė jetė me ju pėrgjithmonė.‘‘ (Gjoni: 14/15-16)

,,Ama nėgushėllimi, ai shpirti i shenjėt, qė baba do ta dėrgjojė nė emrin tim, ai do t’ju mėsoj the do tė pėrkujtoj qė u kam thėnė juve.‘‘ (Gjoni: 14/26) ,,Andaj kur tė vinė nėgushėllimi, qė do tu dėrgoj prej babės, shpirtit sė shenjtė, qė del prej babas, prej meje do tė apė certifikatė.‘‘ (Gjoni: 15/26)

Qėta janė fakte dhe argumente tė sipėrmenduara tjera qė do t’i sjellim para ēdo lexuesi, vet Isau a.s. n’parim publikat ka dėshmuar se Profeti i cili do tė vij pas tij, ėshtė Profet i cili qėzon rrespekt dhe se ka kompetenca mė tė larta sesa vet ai dhe apelonė qė atij Profeti ėshtė njė obligim i domosdoshėm qė t’i besohet.

Kur derisa Isau a.s.(Jezusi) kaqė bukur ka shprehur dhe deklaruar pėr pasardhesin e tij-Profetin e fundit Muhammedin a.s., ponjashtu edhe vet Muhammedi a.s. shpreh pėr rrespektin dhe dashurinė e tij qė ka ndaj vet Isaut a.s. kur para Sehabeve-Shokve tė tij deklaronė dhe thotė:

,,Prej njerzve mė tė afėrm n’pranin t’ime sa n’kėt jetė ponjashtu edhe n’ahiret ėshtė Isau i biri i Merjemesė. Tė gjithė tė Dėrguarit e Al-lahut janė vllezėr, janė sikur fėmijt e njė ati babai-prej grave tė ndryshme kanė lindur. Njė fe kanė paturė.‘‘ (Imam Buhari-ju, Texh-riedus-sarih: 1403)

Pra shifet qartė se tė gjithė Profetėt e Al-lahut, qe tė gjith i besojnė njėri tjetrin, dėshmojnė vėrtetsin e drejtė e t’vėrtetė kanė ftuarė. Qė tė gjith lavdėrojnė dhe tregojnė nder dhe rrespekt ndaj njėri tjetrin duke dėshmua secili pėr tjetrin se gėzon njė nder, afėrsi dhe njė shkall mė tė lartė te Lartėmadhėria e Al-lahut. Isau a.s. pėr ardhjen e Profetit tė fundit, ja vetėm qė ka dėshmuar pėr ka paralajmėruar edhe pėr emrin e tij-se si do tė quhet! Kėshtu qė pėrkthimi nė gjuhėn Greke me PARAKLIT kurėse nė gjuhėn Lateine PRAKLITOS kurėse domethėnja e kėtij emri nė gjuhėn Arabe pėrkėthehetė me kuptim AHMED, ku ėshtė pėr qėllim se Profeti i Muslimanve Muhammedi alej-his-selam ėshtė ai Profetė.

Kuptimi i fjalės PRAKLIT sipas kuptimit tė krishterizmit d.t.th. ,,FALENDERUES‘‘ apo edhe ,,MBROJTĖS‘‘ dhe se me kėt kuptim pėrdoretė, kėshtu qė ,,Njerzin nga mosbesimi dhe Devijimin nga vėrteta mė e ruajtur.‘‘ Andaj rroli dhe rėndėsia e misionit tė Profetit tė fundit Muhammedi a.s. ka qėnė dhe mbetet i pėrshtatshėm dhe i pėrputshėm me kuptimin e kėtij emėri. Nė Ungjillin e Mateu-t dhe tė Luka-ut nė kapitullin e 13 nė vėrsetin 31 dhe 32 flet kryekėput pėr zotriun e mbar njerzimit-pėr Profetin e fundit Muhammedin a.s. kur thotė:

,,Mretėria e qiellit ėshtė e ngjashme me kokrrėn e sinapit, tė cilėn njeriu e mori dhe mbuloi nė arėn e vet. Ajo ėshtė, pa dyshim mė e vogėl ndėr tė gjitha farėrat, por kur rritet bėhet e madha se tė gjitha barishtat, zvillohet nė lėndė, sa qė shpendėt e qiellit vijnė e bėjnė ēerdhe nė degė tė tij.‘‘ (Mateu: 13/31-31). Dihet mirė se, nė fillim tė ardhjes sė Muhammedit a.s. tė shpalljes sė Kur-anit ishin nė gjendje shumė tė dobėt, mirpo pasė njė kohe forca e fesė, e shoqėrisė dhe shtetit Islamė arrinė kulminacioninė mė tė lartė-forcė dhe fuqi e papėrshkruar dhe e pa shembullt.

Isau a.s. i cili ishte njė i Dėrguari i Al-lahut, ishte Profet i cili qėzonte rrespekt shumė tė madhe e tė veēant te Al-lahu. Al-lahu i Lartėmadhėruar pėr arsy tė nderit, rrespektin dhe dashurisė sė tij qė kishte ndaj tyre, andaj edhe atė kanė nder, rrespekt, dhe dashuri edhe mė tė madhe andaj adhurimit tė Lartėmadhėrisė sė tij. E kjo d.t.th. qė edhe ne duhet qė t’kemi ndaj mbar tė Dėrguarve tė Al-lahut xh.sh. njė nderim, rrespekt dhe njė dashuri tejet tė madhe ndaj tyre, gjė e cila na lidhė Zemrat ndjenjat dhe emocionet e dashurisė sonė me ta. Ejani qė bashkur ju me ne-tė lexojmė dhe tė analizoj mė dėshmin e vet Al-lahut xh.sh. nga gjuha e Mesihut a.s. se ēka dėshmon dhe paralajmėron.

,,O beni israilė, unė jam i dėrguari i Al-lahut te ju, jam vėrtetues i Tevratit qė ishte para meje dhe jamė pėrgėzues pėr njė tė dėrguar qė do tė vijė pas meje, emri i tė cilit ėshtė Ahmed.‘‘ (Es-Saff: 6)

Ky versė kur-anor na jep qė t‘kuptojmė shumė gjėra, tė Dėrguartė e Al-lahut me dashuri, rrespekt dhe lidhshmėri ndaj njėri tjetrit ėshtė lidhėshmėria vllezėrore. N’po tė njejtėn kohė Al-lahu i Lartėmadhėruar i tregon dhe i sqaronė Muhammedit a.s. qė tė gjitha msheftėsitė e Mrrekullirave tė Isaut a.s., por kėtė gjė e dėshmon edhe Ungjilli i juaj! Ja se qė thotė: ,,Ai do tė mė lavdoj, sepse do tė marrė prej simės e do t’ju zbulojė juve.‘‘ (Gjoni: 16/14) Nė realitet kjo nėnkupton fare qartė se:

,,Al-lahu i Lartėmadhėruar ėshtė Ai cili edhe e shumė e shumė Mrrekullira nuk do t’ua zbuloj juve, por juve realitetin e Mrrekullive t’mia do t’ua zbuloj Profeti i fundit i cili do tė vijė pas meje.‘‘

Nuk po e patėn shoktė e Isaut (Jezusit) a.s. atė pjekuri, qė Isaun a.s. tė kuptojnė, fjalėt e tij tė degjojnė the domethėnin tė zbatojnė. Muhammedi, i Dėrguari i Al-lahut alej-his-selam ėshtė vetė Dritė Hyjnor (Al-Nur) i Al-lahut tė Madhėruar. Kjo Dritė, qė ua tha tjetrit shokė te Dėrguarit tė Al-lahut qė u shpall, the atė e bohnė Hyjnor Dritė. Nderė kėsaj Drite i jepetė njė zdryoje tė Manifestationi. Sepse Zemra ėshtė e zgjanuarė. Sepse quhet: ,,Shoqėritė e kėqijntė prish Zakonet.‘‘Ku e kėqyrė njė njeri, the ndriēon Zemra. Ama ku e kėqyrė njė njeri tė Keq, atėherė erretė syjni the Zemra jote. Ku ama aj ėshtė vet Dritė Hyjnorė tė Al-lahut tė Madhėruar, ėshtė edhe mbėrendė tė Zemrės sė tij Dritė Hyjnorė (Al-Nur). Sepse fjalėt e tij janė shumė tė pastra, the janė shumė lehtė nė kuptim, a ėshtė pėr Isaun (Jezusi) a.s. ose pėr tė krejtė Krijesatė. Kush donė , qė Kuptonė. Qė ka thanė Isau (Jezusi) a.s.. KU Thotė:

,,Ju nuk ini nė gjendje, mu tėmė kuptoni. Dhe aj do tė raportoj Komunitetit besė pėr mua: ‘‘

Prej kėsaj arsyje e pranuan disa dituror prej Ungjillit besimtar, sa u erdhi aj Profeti qė kanė pritė.

,,Aryre qė ne u kemi dhanė librin, e njohin atė sikurse i njohin bijtė e tyre. Janė ata qė asgjėsuan vetveten, andaj nuk besojnė.‘‘ (El-En’namė: 20)

,,Pasha atė i cili e mbanė shpirtin t’im ndėr-mjetė duarve tė tia se nuk do tė vonoi do tė vij mesihu i biri i Merjemes i cili do tė sundoi me njė sundim tė drejtė, kryqin do ta thej, derrin do ta mbysė, gjizjen-tatimin do ta hjek, pasuria aq shumė do tė shtohet sa qė do tė gjinden se kush ta merrė.‘‘ (Buhari, Tegjridus-sariih: 1018)

,,Pasha Al-lahun! Eshtė mė se e pa dyshimt, se Isau a.s. i biri i Merjemes do tė zbret i cili me njė ligjė tė drejtė do tė sundoi, kryqin do ta thej, derrin do ta mbysė tatimin e gjizjesė do ta ngren, devetė qumshtėdhėnse vetėm-pa bari-do tė lėshohen nė kullotje, askush nuk do tė vė dor mbi ta, qė tė gjitha urrejtjen, armiqėsitė, dhe hakėmerrjetė e njerzve n’mes veti do ta treten zhduken. Aj (Jezusi a.s.) do t’i ftoi njerzt qė t’marrin mallė-pasuri, mirpo askush nuk do tė pranoi atė.‘‘ (Muslim: 155)

•

Isau a.s. (Jezusi)ėshtė Profeti i fundit prej mesit t’popullit beni israil. Gjėr nė periudhėn e tij kur ka jetuar rregullatė e jetės fetare, vazhdimishtė i ka pėr trirė dhe pėrmėsuar dhe Profeti i cili do tė vij pas tij i cili do tė jetė Profet dhe i Dėrguar i fundit-emri i tė cilit do tė jetė Ahmed i zgjedhuar nė mėnyrė tė hapt e ka shpallur dhe publikuar. Isau a.s. dėshmoi dhe vėrtetoi Tevratin. Pa dyshim se nė Tevrat ekzistonin dėshmit dhe paralajmėrimet e Al-lahut edhe dėshmit e Musaut (Mojsiut) a.s. pėr ardhjen e Isaut dhe por ardhjen e Muhammedit a.s, andaj pėrkėt arsye Isau a.s. tregoi dhe mushtėlloi se ardhja e Ahmedit pas tij ėshtė e afėrt.

Domethėnja dhe kuptimi Ahmed pėrfshinė njė kuptim mė tė gjėrė nė shprehjen tė lavdrimit qė shprehet prej Al-lahut psevjen edhe me kuptimin tjetėr njeriu mė i lavdėruar n’mesin e njerzve.

Ponjashtu edhe nė Tevrat ardhja e Isaut veē ishte i paralajmėruar, andaj ardhja e Isaut a.s. sipas paralajmėrimit tė Torės e vėrtetoi dhe pėrforcoi edhe mė tepėr, dėshmia dhe paralajmėrimi edhe i Ungjillit pėr ardhjen e Muhammedit a.s.. Vet Jahudit besonin bindshėm se do tė vij edhe i Dėrguari i fundit nga Al-lahu xh.sh., por prap me kokėfortėsi si e mendjemadhėsi kėrkonin qė edhe ky Profetė tė jetė prej popullit Beni Israil-prej popullit tė tyre. Nga shenjat dhe ndryshimet qė vreheshin, ponjashtu edhe njė numėr i madh i dijetarve Priftėrve Krishter pritnin ardhjen e Profetit tė fundit. Nė librat e shenjeta qė kishin se Profeti i fundit do tė jet nga prejardhja e Ismailit a.s.andaj edhe llojė llojė manipullime dhe manervezime bėrėn e vetėm qė ta mohojnė edhe Rrjedhė e prejardhjes.

Andaj ja se si dhe ēka dėshmon vėrseti Kur-anor:

,,E ku ai u erdhi aryre me argumente tė qarta, ata thanė: ‘‘Kjo ėshtė magji e hapėt.‘‘ (Es-Saff: 6)

Pėrkundė besimit dhe bindjes ndaj Al-lahut xh.sh. qė kishin Jahuditė dhe Krishterėt, prapėse prap duke i ndjekur ndjenjat dhe emocionet e dėshirave tė tyra pritnin qė Profeti i pritur i funditė tė jetė prej popullit tė tyre- Beni Israilė. Mirpo, kur erdhė koha dhe ēasti qė tė vij Profeti i funditė, mirpo erdhi nga prejardhja e ISAMILIT a.s. e jo prejardhja nga Beni Israil, edhe se e dinin bindshėm dhe nė mėnyrė tė prerė qė do tė vijė= kur erdhi atėherė pėrnjeherė ia kėthyen kokėn vetė personalitetit dhe misionit tė tij-duke mohuar vėrtetėn e tij. Po e tėr kjo, rrjedhi dhe buron nga ndikimi dhe pasojat e Nacionalizmit. Ja pra, siē vėrejtėm se Nacionalizmi ėshtė ajo qė njerzve u sjejjė njė dėmė katastrofal-qė i shpi njė humnerė- gjė i cili i kanė besuar Ungjillit origjinal-para se t’filloi qė tė devijohet-kėta njerzė me kėt besim janė tė shpėtuarė.

O ju Jahudi the Krishter!

Ju edhe sotė logjikoni dhe paramendoni veten t‘uaj se jemi duke qėndruar para Al-lahut tė Lartėmadhėrisė sė Al-lahut. Pose ju njėher vet me drejtėsi mendoni, edhe qė nuk mundeni tė thoni ,, aj i prituri Profet nuk ka ardhurė ke ne.‘‘ Nė mes kėtij thėnje nuk mund tė kėrkoni falje ndaj Al-lahu xh.sh.. Po as qė mundė tė thoni se gjindemi nė periudhėn ndėrmjet dy Profetėve.

Al-lahu i Lartėmadhėruar ka dėrgu njė Profet, qė juve tė krejtėve tu udhėzojnė nė vėrtetėsi. Ju i keni dėgjua the e dini. Me ēfarė arsye qė tė gjitha kėto fakte dhe dėshmi po i rrefuzoni? Ju urdhėrin e vendimin e Al-lahu xh.sh. (Zotit) tė tuaj e shkelėt dhe prapa shpinės s’uaj e hudhėt. Ju vet dėnimin dhe ndėshkimin e Al-lahut me duartė t’uaja dhe me dėshirėn t’uaj ia keni mbjellur dhe pregaditur.

 

Pėrse Bush-i Jusuf Islam-it ia ndaloi qė t’hyjė nė U.S.A.?

Ata dijnė the e kuptojnė fare mirė se Feja Islame ėshtė e vėrteta, the se Kur-ani ėshtė libri i Al-lahut the shpallja e fundit, ponjashtu se Muhammedi a.s. ėshtė Profet i vėrteti the i Fundit , qė Al-lahut i Lartėmadhėruar dėrgoj.

,,O ithtarė tė librit, pėrse, duke qenė se ju e dini, tė vėrtetėn e ngatėrroni me gėnjeshtrėn dhe fshihni realitetin?‘‘ (Ali Imran: 71)

Ata qė sė e kann gjetur telin sė drejtsisė, ashpėrojn the janė kėmbėgulės nė mosbesimin t’uaj.

,,Atij tė cilit Al-lahu nuk i jep dritė, ai nuk ka pėr tė pasur dritė.‘‘ (En-Nurė: 40)

Ndėshkimi i kėtyre ēka do tė jetė?

Ndėshkimi i kėtyre do tė jetė njė ndėshkim qė askush nuk ka pėr ta parė e as pėr ta pėrjetuar, pėr arsye se kėta janė shkaktar tė cilatė kanė penguar-kanė mbuluar dhe mshefur tė vėrtetėn para njerzve tė zakonshėm. Gėnjeshtrėn dhe tė pa vėrtetėn ua kanė imponuar njerzve pėr fakt tė vėrtetė, andaj edhe meritojnė kėtė lloj tė ndėshkimi tė pa parė: Zvarrė nė mes tė Xhehenemit (Ferrit) do tė tėrhiqen, dhe aty, mbi kokė tė tyre ujė tė zier do t’u hudhet. Kudo qė t’prekė ai uji, ēdo gjė do tė shkrij. ,,Rrėmbene e grahne nė mes tė xhehenemit. Dhe hudhni mbi kokėn e tij ujin e valė e shtonja mundimin. Shijoje! Se ti je ai i forti, i autoritetshmi. E ky ėshtė ai pėr tė cilin dyshonit.‘‘ (Ed-Duhanė: 47-50)

Ja pra, ky ėshtė ndėshkimi ndaj atyre nga inati nuk duanė qė t’a besojnė tė drejtėn e tė vėrtetėn. Ponjashtu atyre do t’u thohetė se: ,,Ti para popullit tėndė ishe njeri autoritativ? Mirpo para Krijuesit tė Gjithėsisė tė Al-lahut ishnje i pa kujdesur.‘‘

,,A nuk mendon njeriu se Ne e krijuam atė prej njė uji (fare), kur qe, ai, kundėrshtar i rreptė.‘‘ (Yasinė: 77)

 

BOTĖRORĖ

Misioni ju dėshtoj
Yusuf Islami, qė mėparshėm Cat Stevens e pat emrin, nuk ju lejua qė tė hyjnė nė Washington- Portre
Artikla ishte tė Ej. 23 Shtator 2004
http://www,bota.de/data/2004/09/23/336089.html?prx=1

 

USA ēka patėn frigė prej Yusuf Islamit
(Gazata turqe: Y. Safak. 23. Shtator 2004)
Kur prej njė Aktori Presifent bohet, ēka kimi me prit prej saj.

 

Ai tė krijoi prej njė pikė uji (fare) po edhe me begatit e tia tė cilat na dhuroi dhe rrethoi. Ēka tė mashtėroi e ēka tė tradhėtoi?

Vuajtjen qė meritovėt-dėnimin hiēnje tashė! Vuajtjen pėr pėrher...

Kjo thėni ėshtė pėr secilin Kryetar (udhėheqės). Kėshtu pra do tė hekė secili udhėheqė qė ska besuar. Dėnimi do tė prevojet:

Jusuf Islami vetėm pėr arsye se ėshtė Musliman mendja e besimtarit. Kryoaliu, nuk i lejoi Jusuf Islamit tė hyjė nė U.S.A. si ēdo njeri dhe qytetar tjetėr, ky gjest dhe ky mendim i njė vendimi tė tillė ėshtė gjest, mendim, dhe vendim mė barbar dhe mė i vrazhdėt qė mund tė shpreh zemra e njė Kryoaliu tė Djeneruar nga urrejtja nda tėdrejt-it-tės dhe t’vėrtet-ės-it. Vet ky gjestė i vrazhdėt dhe barbar ēka mund tė nėnkuptoi. Jusuf Islami pat qė tė bėnte disa takime me disa njerz. Jusuf Islami nuk shkoj i armatosuar-nuk pati pushkė, e as topė e mortaj, as raketė e as aeroplan. Pse America prej tij u Frigua? Aj pati Imanin-Besimin tė plotė e tė vėrtetė qė tė krejtė armėt tė U.S.A ju tutėn.

,,O ju qė besuat, ruane veten tuaj! Ai qė ka humbur, nuk ju dėmton juve kur jeni nė rrugėn tė drejtė. Kthimi i tė gjithė juve ėshtė te Al-lahu dhe ai ju njohton pėr atė qė vepruat.‘‘ (El-Maide: 105)

Tė gjithė ju duhet qė ta dini, se feja e juaj se ėshtė fe tejet e devijuar nė esencė dhe se librat e shenjeta janė tė devijuara.tė ndryshuara nė shumė vėrsete, ashtu edhe siē dėshmon edhe vet Al-lahu pėr ndryshimin e kėtyre librave ku thotė:

,,Ata i ndryshojnė fjalėt nga domethania e tyre dhe braktisėn njė pjesė me tė cilėn ishin urdhėruar.‘‘ (El-Maide: 13)

Ata tė krejtė e kanė parė, se Ungjilli ėshtė i ndryshuarė the nė devijim. Pse e mbėshefin tė vėrtetėn? Se ata janė Kėmbėgulės nė mosbesimin tė ashpėrsisė, the vėrtetėsinė duanė me e ndryshuar-me mbuluar.

Ama Jusuf Islami ishte pėr parė njė Krishter, aj patė klithmė. Qė ai pat njė dinjitet tė besės me lavdi, qė ai i shkoll me kėmbėt e tij. Ai besoj nė Al-lahun tė Fuqiplotė, nė libri e tij, nė dėrguarin e Al-lahut the pat shptim.

,,Atij qė Al-lahu ia ka zgjeruar kraharorin pėr besimin islam, ai ėshtė nė njė dritė tė sigurt prej Zotit tė vet. Tė mjerė janė ata qė nga zemėrfortėsia e tyre nuk pėrmendin Al-lahun, tė tilėt janė nė njė humbje tė qartė.‘‘ (Ez-Zumer: 22)

Pra, kėta janė qė kanė shpėtuar, e kush ėshtė nė humbje. Kjo ėshtė pra, fytyra e mbrendshme e mos besimit apo tė devijuar! O ju njerzė, qė keni tendencė nė mosbesim! A nuk mundeni the ju prej kėtyre tė kuptoni?

Al-lahu i Lartėmadhėruar thotė nė versin Kur-anor:

,,Feja e pranueshme tek Al-lahu ėshtė islami,‘‘ (Ali Imran: 19)

Andaj pėr ta penguar shtrirjen dhe pėrhapjen Dritėn e Vėrtetė driēuese tė Besimit, qė mosbesimi i tyre mė mbesė nė udhė, kėta tė krejtė tė ndėrojnė the patėn frigė prej tij (Jusuf Islamit).

T’u sjellim edhe njė shembull krejt tė theshtė nga jeta praktike:

Njė vjedhės i armatisuar hyjnė nė shtėpi e dikujtė me qėllim tė vjedhė. Kur njė fėmij i shtėpisė e fton babėn e tij: ,,Baba!‘‘, the me shpejtėsi hikė aj vjedhėsi. Pse hiku? Pėr arsye se vjedhėsi nuk ėshtė antar i asaj Shpije. The ju, sepse aryre feja e vėrtetė ua ndalohet, marrin masė, qė Drita Hyjnor tė ndryqojnė. Kėshtu se ashtu do ta jetojnė qė kishin frigėn.

Versi Kur-anor nė El-Israė u thotė juve:

,,Nuk ka asnjė nga fshatrat e qė Ne nuk do ta shkatėrrojmė atė me njė dėnim tė ashpėr para ditės sė kijametit. Kjo ėshtė e theksuar nė Libėr (Lehvi Mahfudh).‘‘ (El-Israė: 58)

 

O ju Krishter!

Ne u bojmė njė apell, qė tė besoni, qė tė besoni NJĖSIN e Al-lahut tė Lartėmadhėruar, the qė nuk ka Zotė tjetėr pėrveq tij, the qė ėshtė i pa pėrngjajshėm nga ēfardo cilėsie e krijuesave tė tia; ėshtė i pa lindur prej dikujt dhe se askush nuk ėshtė i lindur prej tij; tė gjithė Profetėve tė Al-lahut, qė Muhammedi a.s. the Isau a.s. vet janė Rob the tė Dėrguartė e tij; Qė edhe Tevrati, Zeburi, Ungjilli dhe Kur-ani janė libra tė vėrtetė, qė Al-lahu nga Profetėt i shpallur.

Kjo ėshtė e Vėrteta, the pėr ėshtė shpėtim.

 

,,e shpėtimi ėshtė pėr atė qė ndjek rrugėn e drejtė.‘‘ (Ta-Ha: 47)

,,e shpėtimi qoftė ndaj robėrve tė Tij qė Ai i zgjodhi.‘‘ (En-Naml: 59)

• • •


| HOME |